PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-323
VĖLUOJANTIS NACIJOS FORMAVIMASIS: LIETUVIŲ ATVEJIS ?
1. Programos vykdytojas - Lietuvos istorijos institutas. Norminiai etatai skirti programai - 11,45.
2. Programos tikslai: Išeities pozicija laikytina tezė, kad lietuvių nacija priskiriama prie vadinamosios antrosios bangos, t.y., prie Vidurio Rytų Europos nacijų, kurių formavimasis datuojamas XIX a. - XX a pradžia. Tačiau visa eilė teorinių bei praktinių patirčių leistų daryti prielaidą, kad lietuviai – vėluojanti nacija. Vėlavimo apraiškos ryškiai pastebimos ir XX a. pradžioje, ir, deja, XXI amžiaus pradžioje. Empiriniu požiūriu fiksuojama lietuvių nacionalinio vystymosi raiška dažnai netelpa į regionui būdingus rėmus: viena vertus, lietuviai gali demonstruoti tam tikrus visuomeninius gebėjimus pasiremdami turėto istorijoje valstybingumo tradicijomis, kurių neturėjo daugelis kitų regiono nacijų. Ypač ryškiai tai buvo pademonstruota XX a. 9-10 dešimtmečių sandūroje (Sąjūdžio laikais). Tačiau kita vertus, fiksuojami simptomai identifikacijos įvairovės (krizės), kurios viena iš ryškiausių praktinių išraiškų – masinė emigracija, suponuoja Lietuvos, kaip visuomeninės politinės bendruomenės dezintegracijos, grėsmę. Nacionalinės identifikacijos skirtumai fiksuojami ne tik antropologiniu, bet ir socialiniu bei politiniu aspektais: pagal vieną orientaciją, lietuvių tautos civilizaciniams gebėjimams atsiversiančios galimybės tik pasirėmus/atkūrus unijinės tradicijos potencialą; pagal kitą orientaciją, lietuvių potencialas, glūdįs eventualiuose ryšiuose su Rytų erdve pagal XIII-XVI a LDK reminiscensijas bei pagal selektyvias patirtis iš SSRS epochos. Tuo tarpu de fakto turimas nepriklausomybės statusas nereflektuojamas kaip parmanentinė valstybinio egzistavimo bazė - bent jau tai nedaroma reikiamu lygmeniu, apie ką liudija strateginio planavimo nebuvimas visoje eilėje visuomeninio gyvenimo sričių. Identiteto kriziniai procesai buvo ryškūs ir Pirmosios Lietuvos Respublikos (tarpukario laikotarpio) situacijai. Kadangi šiandieninės lietuvių nacijos vertybinė orientacija artima tarpukario orientacijai (remiasi modernizmo inercija), kadangi visuomeniniu-politiniu bei teisiu požiūriu šiandieninė Lietuvos Respublika remiasi didžia dalimi tarpukario patirtimi, darytina prielaida, kad identifikacijos kriziniai simptomai turi parmanentinį diachroninį pobūdį. Kita vertus, lieka probleminė sovietmečio laikotarpio interpretacija. Šiandieninėje viešojoje erdvėje eskaluojami sovietinio teroro reiškiniai, tragiška valstybinio suvereniteto praradimo atmintis, valstybinės sąmonės degradavimas iki infantilinio lygmens ir pan. Vis tai uždengia giluminius procesus, vykusius 1945-1988 m.: socialinės stratifikacijos dinamiką, koliziją tarp sovietinio centro ir sovietinės Lietuvos Respublikos, etnonacionalinės savimonės vystymąsi ir galiausia, politinių aspiracijų brendimą, sudariusį galimybę tas aspiracijas sėkmingai realizuoti 1990-1991m. Apskritai, lieka neaiški lietuviškos modernios nacionalinės savimonės raida per visą XX a., ypač neaiškus tos savimonės galimas kontiniumas epochinių lūžių 1940 – 1945 m bei 1988-1991 m išdavoje . Taigi, pagrindinis programos tikslas – ne tik akademiniu, bet ir visuomeniniu politiniu požiūriu - būtų aiškintis nacionalinės identifikacijos krizės šaltinius, priežastis, raiškos formas ir atitinkamai formuoti rekomendacijas tų krizės apraiškų įveikai ar bent terapijai. Tiek rekomendacijų adresato, tiek jų teikimo mechanizmų pasirinkime galvojama vadovautis, visų pirma, akademiniame pasaulyje priimtomis tradicijomis. Šio momento tarpukario epochos tyrimų išdavos leistų konstatuoti vieną iš esminių Pirmosios Lietuvos Respublikos problemų – negebėjimą intelektualiai pagrįsti bei praktiškai formuoti (ar rasti) Lietuvos valstybingumo egzistavimo galimybes suponuojančios nišos. Pačia bendriausia prasme tarpukaryje nepavyko išspręsti civilizacinio priklausomumo problemos (Šalkauskio bei Maceinos lietuvių tautos modelių dilema liko neišspręsta). Yra pagrindo teigti, kad šiandieninėje situacijoje, nepaisant naujų veiksnių (NATO, ES narystė), iš principo turinčių stabilizuojančiai veikti Lietuvos valstybę, tarpukario problema tebesireiškia. Taigi programos tikslas būtų atnaujinti tos problemos – bei jos modifikacijų - sprendimo paieškas. Minimų tikslų siekimui tyrimo pagrindiniu objektu būtų moderni lietuvių nacija – nuo jos susiformavimo iki eventualiai dabartinės situacijos: tiriama būtų lietuvių genezės ypatybės, socialinė struktūra, galimos politinės egzistencijos formos. Šalia to, tyriami būtų veiksniai, darę įtaką lietuvių nacijai – nacionalinės mažumos Lietuvoje, kaimyninės nacijos, tarptautinės struktūros poveikiai.
3. Programos uždaviniai: Pagrindinės tyrimo kryptys susidėtų iš dviejų blokų – Nepriklausomos Lietuvos ir sovietinės Lietuvos. Konkreti tyrimo krypčių diferenciacija: I blokas - Nepriklausomos Lietuvos susikūrimo prielaidos ir raida. Tyrimo kryptys: 1. Santykis tarp politinių ir etnokultūrinių aspiracijų lietuvių visuomenėje iki Pirmojo pasaulinio karo (nustatyti politinio savarankiškumo apraiškų eventualų santykį su unijinėmis tradicijomis). 2. Priežastys, sąlygojusios Lietuvos kaimo populiacijos migravimą aplenkiant Lietuvos miestus; ypač aiškintis priežastis – kodėl lietuviai nevyko į Vilnių, jeigu nacionalinėje savimonėje Vilnius buvo suvokiamas kaip sostinė. 3. Civilizacinio identifikavimosi apraiškos Lietuvos Respublikoje; Vakarų įvaizdis (tirti santykius LR-D.Britanijos bei JAV, LR-Vokietijos; LR-Lenkijos bei Prancūzijos ir pan.) , ruso /Rusijos/SSRS įvaizdis, V.Mickevičiaus - Kapsuko Lietuvos įvaizdis; kaip santykiavo civilizacinės orientacijos su nacionaliniais tikslais. 4. Politinės kultūros Lietuvos Respublikoje tipologizavimas (klasikinio skirstymo į provincialą, pavaldinį bei pilietį eventualus taikymas lietuviškai situacijai). 5. Lietuviškų ūkio bei ekonomikos organizavimo tradicijų nušvietimas (santykyje su regiono kaimyninėmis valstybėmis). 6. Švietimo sistemos tipologizavimas (eventualiai regiono kontekste). II blokas – sovietinė Lietuva. Tyrimo kryptys: 1. Tikslinti sovietinio teroro bei aukų statistiką (bandyti nustatyti tremtinių bei įkalintų mirtingumą, grįžimo į Lietuvą aplinkybes, bendravimo tarp represuotų ir nerepresuotų tendencijas). 2. Industrializavimo reflektavimą sovietinėje Lietuvoje (progreso idėjos poveikį, prioritetus tarp „bakūžės samanotos“ ir „rūkstančių kaminų“) 3. Konkuruojančių kultūrinių bei politinių orientacijų eventualią galimybę totalitarizmo (sovietinio) sąlygomis, centralizmo ir autonomiškumo apraiškas 4. Civilizacinio santykio su rusais/Rusija bei su Vakarų civilizacija refleksijų apraiškas sovietinėje Lietuvoje
4.Metodologinis tyrimų pagrindimas: Metodologine baze būtų nacijų, nacionalinių judėjimų teorijos bei antropologiniai sovietizuotų bendruomenių tyrimai. Lietuvių nacijos identifikacijai būtų naudojama primordializmo ir konstruktyvizmo modelių dilema. Tyrimo paradigma – progresizmas (pagrindžiamas visa eile empirinių dimensijų), su komparatyvistine verifikacija (Marijos Todorovos siūlomas modeliavimas). Be istorijos mokslo naudojami sociologijos, politologijos, geopolitikos diskursai bei kategorijos.
5. Tyrimų etapai ir jų charakteristika: dr. Regina Laukaitytė. Tyrimų tema: 1. Nacionalinio vystymosi vėlavimo (arba pirmavimo) apraiškas XX a. pirmojoje pusėje. Aspektai: a) kaimiečio virtimo inteligentu metamorfozė (arba “pirmoji karta nuo žagrės” dvasiniame luome); b) ruso/Rusijos įvaizdžio formavimas (nuo XIX a). lietuviškoje viešojoje erdvėje; kiek jis „prilipo“, buvo adekvatus, padėjo identifikuotis; 2. Represuotų dvasininkų grįžimo iš lagerių ir tolesnio gyvenimo bei darbo Lietuvos SSR aplinkybes. Tyrimo laikotarpis 2012-2016 m. Atsiskaitoma straipsniais– iki 6 a.l. dr. Edmundo Gimžausko darbo planas: per 2012-2016 m. laikotarpį: tirti vokiškojo veiksnio įtaką lietuvių nacijos/Lietuvos valstybės formavimuisi bei raidai XX a. pirmoje pusėje. Pagrindinis darbo rezultatas turės būti monografija 12-15 a.l.; dr. Algimanto Kasparavičiaus darbo planas per 2012-2016 m.: tirti Lenkijos bei jos sąjungininkės Prancūzijos požiūrį į lietuvius/Lietuvos valstybę. (Lietuvos sąlytis su romaniškąja politine kultūra). Darbo rezultatas būtų straipsnių rinkinys (12-15 a.l.); dr. Gediminas Rudis per 2012-2016 m. tirs radikalaus nacionalizmo apraiškas Lietuvoje 1918-1940 m. Aspektai: a) Voldemaras bei voldemarininkai kaip politinė srovė Lietuvoje; planuojama monografija 12 a.l.; b) Lietuvos kariuomenės idėjinės moralinės charakteristikos; planuojamas straipsnis 1-2 a.l.; dr. Dangiras Mačiulis: tyrimo tema 2012-2016 m. laikotarpyje: Švietimo sistemos Lietuvoje santykis su pilietinės integracijos procesu 1918-1940 m. Darbo rezultatas-monografija 10 a.l.; dr. Artūras Svarauskas: tyrimo tema: Klerikalizmo raiška Lietuvoje bei įtaka lietuvių politinei kultūrai Lietuvoje. Tyrimo laikotarpis 2012-2016 m.: Monografija 10 a.l.; dr. Danutė Baužienė. Tyrimo temos 1) Savivaldybių politinė kultūra Lietuvoje 1919-1940 m.; tyrimo laikotarpis 2012-2014 m.: rezultatas - monografija 10 a.l.;.2) Tremtinių adaptacijos procesas Lietuvoje sovietmetyje; tyrimo laikotarpis 2015-2016 m. atsiskaitoma straipsniu - 2 a.l.; dr. Eglė Bendikaitė: Lietuviai ir žydai1918-1940 m.: identitetu sankirtos išskleidimas; kaip žydai vertino konkrečias lietuviu negalias ir kaip lietuviai konkrečiai vertino žydu nepasidavimą lietuvių dominavimui. Tyrimo laikotarpis 2012-2016 m. Atsiskaitoma straipsniais (10 a.l.) dr. Gediminas Vaskela: 2012-2016 m. laikotarpyje tiriama “Lietuvos ekonominės-ūkinės dimensijos santykyje su kaimyniniais kraštais 1918-1940 m. Statistinis rakursas. Rezultatas - monografija 5 a.l. dr. Rasa Čepaitienė. Tyrimo tema: Lūžiai bei sąryšiai tarp sovietmečio ir postsovietmečio; aspektai: a) Sovietmečio interpretacijų paradigmos Lietuvos istoriografijoje; b) institucijų bei elitų kaita pereinant iš sovietmečio į postsovietmetį; c) Dilema: sovietmečio ar sovietinė kultūra Lietuvoje 1945-1988 m?. Tyrimo laikotarpis 2012-2016 m. Rezultatas: straipsnių rinkinys 12 a.l. dr. Mindaugas Pocius. Tyrimų tema: Identitetų konfrontacija Lietuvoje1945-1953 m.: tarp komunistų ir antikomunistų, tarp lietuvių ir rusų; tarp kaimo ir miesto; tarp LKP ir SSKP; 2012-2016 m. Darbo rezultatas monografija 10 a.l; dr. Vitalija Stravinskienė: 2012-2016 m. laikotarpyje užsibrėžta tikslinti statistinius duomenis: sovietinio teroro apskritai ir lenkų bendruomenės Lietuvoje konkrečiai nuostolius; tremtinių adaptacijos sugrįžus problemą; migracijos procesus sovietmetyje; konkuruojančių nacionalizmų raišką sovietinėje Lietuvoje, konkrečiai, Vilniuje ir Vilniaus krašte (lietuvių-lenkų, lenkų-rusų, lietuvių-lenkų-rusų tarpetniniai santykiai); Vilniaus atlietuvinimo problemą sovietmetyje: kodėl lietuviai po karo nenorėjo keltis į Vilnių? Straipsnių rinkinys – 10 a.l.; dr. Vladas Sirutavičius. Tyrimų laikotarpis 2012-2016 m., kryptys: 1). „Lietuviai ir lenkai, Lietuva ir Lenkija. 1988 – 1994 m.” Numatoma monografija, 12 a.l.; 2) „Nacionalinis komunizmas Lietuvoje: socialinių praktikų įvairovė“. Atsiskaitoma straipsniais 3 a.l.; dr. Saulius Grybkauskas. Tyrimų laikotarpis 2012-2016 m. Tema: Pasmerkta modernizacija: Ekonominės kolizijos sovietmetyje verifikacija (dilema tarp progreso ir regreso). Straipsniai - 4 a.l.; dr. Vilius Ivanauskas 2012-2016 m. laikotarpiui - tema: Lietuviškosios kūrybinės inteligentijos sovietmetyje sociokultūrinės ir politinės aspiracijos. Monografija 15 a.l.; dr. Česlovas Laurinavičius. Per 2012-2016 m. laikotarpį paruošti monografiją “Lietuva - rusiškos ir anglosaksiškos geopolitikos kontekste” 10 a.l.
6. Numatomi rezultatai: Kiekybine išraiška numatoma 11 monografijų, bendra apimtimi iki 120 a.l., ir dar straipsnių bendra apimtimi iki 40 a.l. Pasibaigus programai, parengti sintetinę mokslinę apžvalgą, kurioje pristatyti ir apibendrinti tyrimų rezultatus. Apžvalgą paskelbti instituto tinklalapyje. Mentaline prasme programos bendri rezultatai turėtų pateikti visuomenei aiškesnius vaizdinius apie Lietuvą naujųjų laikų istorijoje bei šiandienoje, pasitarnauti adekvatesniam bendravimui su kaimyninėmis valstybėmis, prisidėti prie stiprinimo nacionalinės – pilietinės savimonės Lietuvoje.
7. Rezultatų sklaidos priemonės: Planuojamos dvi tarptautinės konferencijos: 1) Dilema tarp imperinės ir nacionalinės savimonių (2014 m., minint I pasaulinio karo, vadinto tautų išvadavimo karu, 100- metį); 2) Lietuvos kultūra civilizacijų apsuptyje: tarp rusiškumo, lenkiškumo, vokiškumo, anglosaksiškumo (2016 m.). Bus organizuojama eilė darbinių seminarų su politologais, sociologais, filosofais. Bus ieškoma kooperacijos su Lietuvos ir užsienio institucijomis, tarp jų eventualiai ir su LLTI bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrais. Ši veikla numatoma maždaug nuo 2014 m., kai programos dalyviai turės įdirbį ir kai kurių rezultatų. Informacija apie projekto eigą ir rezultatus bus skelbiama Lietuvos istorijos instituto interneto puslapyje www.istorija.lt.
8. Preliminarus programos lėšų paskirstymas (tūkst. litų):
| Eil. Nr. | Išlaidų pavadinimas | 2012 metais | 2013 metais | 2014 metais | 2015 metais | 2016 metais | Visai programai (suma) |
| 1. | Programai skirti norminiai etatai, lėšos | 11,45 364,1 | 11,45 364,1 | 11,45 364,1 | 11,45 364,1 | 11,45 364,1 | 1820,5 |
| 2. | Kitos lėšos planuojamos programai vykdyti (iš kitų, institutui skirtų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų) | 2,0 | 2,0 | 2,0 | 2,0 | 2,0 | 10,0 |
| Iš viso | 366,1 | 366,1 | 366,1 | 366,1 | 366,1 | 1830,5 |
9. Programos trukmė: 2012 - 2016 metai.
10. Programos vadovas: dr. Česlovas Laurinavičius, LII XX amžiaus istorijos skyriaus vedėjas, mobil. tel. 868741016; e-mail: laurinav@yahoo.com
