Lietuvos istorijos instituto programa
„Lietuvos istorija“,
12 knygų; Lietuvos istorijos atlasas; Retrospektyvinė bibliografija
Programą numatoma įgyvendinti 2011 m. Leidinio formatas – 25,5 cm x 16,5 cm. Vienos knygos apimtis – 30–35 a.l. teksto ir iliustracijų.
Programos anotacija:
12-oje „Lietuvos istorijos“ knygų teikiama Lietuvos istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų sintezė. Svarbiausia koncepcinė sintezės autorių kolektyvo išdiskutuota nuostata – atskleisti Lietuvos kaip savito sociokultūrinio fenomeno tapsmą ir raidą, rašyti procesų, o ne įvykių istoriją. Sociokultūrinis fenomenas Lietuva suprantamas kaip istoriškai susiklosčiusių bei kitusių socialinių, kultūrinių, teisinių, etninių, konfesinių, politinių, ūkinių procesų visuma. Tokia koncepcinė sintezės orientacija suteikia galimybę parodyti, kaip klostėsi, transformavosi Lietuva (nesusiaurinant jos iki sampratų Lietuvos valstybės ar lietuvių tautos istorija), atskleisti šio, istorinio laiko tekmėje kitusio, sociokultūrinio fenomeno raiškos būdus, formas, rezultatus, parodyti sukurtojo istorinio paveldo visumą Europos ir regiono istorijos kontekste. Tokia koncepcinė nuostata Lietuvos istoriografijai yra nauja. Iki šiol parašytos ir paskelbtos Lietuvos istorijos sintezės buvo orientuotos visų pirma į Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istoriją.
Programa numato išlaikyti visoms knygoms bendrą vidinę struktūrą: Įvadas (jame aptariama knygos koncepcinė nuostata; nusakomos chronologinės ribos ir jų pasirinkimo motyvacija; aptariama šaltinių ir istoriografijos būklė, jos nulemtos diskusinės problemos bei autorių pasirinkti jų sprendimo būdai). I dalis – Epocha, geopolitinė, geokultūrinė erdvė, gyventojai (šis teksto blokas skiriamas konkrečios epochos ypatumams ir sąsajoms su Europos istorijos kontekstu aptarti, parodyti to laiko Lietuvą kaip savitą geokultūrinę ir geopolitinę erdvę ir jos gyventojus). II dalis –Lietuvos visuomenės sandara, jos sukurtos struktūros ir institucijos (teikiama visapusiška Lietuvos kaip sociumo charakteristika; parodoma, kokias struktūras bei institucijas sukūrė aptariamo laikotarpio visuomenė). III dalis – Lietuvos visuomenės raiškos būdai, formos, rezultatai (apibūdinami sociokultūrinio fenomeno Lietuva programiniai, strateginiai ir taktiniai uždaviniai ir jų realizavimas). Knygą užbaigia Apibendrinimas, išryškinantis Lietuvos vietą regiono ir Europos istorijoje.
„Lietuvos istorijos atlasas“ rengiamas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto kartografais.
Atskirų knygų anotacijos:
Kn. 1 (Lietuvos priešistorė. X–I tūkst. pr. Kr.), 35 a. l., įteikti spaudai 2004 m. antroje pusėje.
Autoriai: habil. dr. Algirdas Girininkas (LII, kn. 1 ats. red.), dr. Vygandas Juodagalvis (LII), dr. Tomas Ostrauskas (LII), Džiugas Brazaitis (LII).
Knygoje, remiantis archeologine medžiaga, pasitelkus naujus jos analizės ir interpretavimo metodus, pateikiamas kiekvieno priešistorinio laikotarpio ūkinio ir visuomeninio gyvenimo modelis, aptariami svarbiausi įvykiai ir pokyčiai, išryškinami būdingiausi atskirų periodų bruožai. Lietuvos priešistorė teikiama sąryšyje su Rytų Pabaltijo, Šiaurės ir Rytų Europos to meto aplinka. Tekstą papildo spalvotos, juodai-baltos, pieštinės ir fotografiniu būdu atliktos iliustracijos, žemėlapiai, schemos, bibliografija.
Kn. 2 (Lietuva I–XII a.), 35 a. l., įteikti spaudai 2005 m. antroje pusėje.
Autoriai: dr. Gintautas Zabiela (LII, kn. 2 ats. red.), habil. dr. Vytautas Kazakevičius (LII), dr. Ilona Vaškevičiūtė (LII), dr. Rasa Banytė Rowell (LNM).
Knygoje, remiantis archeologiniais bei rašytiniais šaltiniais, aptariamas sociokultūrinio darinio Lietuva klostymasis ir raida Romos (I–V a. vid.), Tautų kraustymosi (V a. vid. – VIII a.), Vikingų (IX–XI a. vid), Rusios įtakos (XI a. vid. – XII a.) laikotarpiais, parodoma kultūrų, genčių kilmė, raidos ypatumai, transformacijos.
Tekstą papildo spalvotos, juodai-baltos, pieštinės ir fotografijos būdu atliktos, iliustracijos, žemėlapiai, schemos, bibliografija.
Kn. 3 (Lietuva XII a. pab. – 1386/1387 m.), 30–35 a. l., įteikti spaudai 2007 m. Autoriai: dr. Artūras Dubonis (LII, kn. 3 ats. red.), dr. Darius Baronas (LII), dr. Rimvydas Petrauskas (VU).
Knygoje atskleidžiama sociokultūrinio fenomeno Lietuva raida valstybės susidarymo išvakarėse, Lietuvos valstybės susidarymo eiga, jos stiprėjimas ir virtimas daugiataute, įvairiatikybe, daugiakultūre Vidurio Rytų Europos valstybe, lietuvių tautos klostymasis. Aptariama visuomenės etninė, konfesinė, hierarchinė struktūra, jos stabilumo bei integralumo lygmuo, materialinė ir dvasinė raiška. Gilinamasi į valstybės institucijų kūrimąsi, jų vidaus ir užsienio politiką. Parodomas pagoniškosios ir krikščioniškosios visuomenių gyvenimas vienoje valstybėje, Lietuvos pagonybės fenomenas krikščioniškosios Europos istorijos kontekste, tiriama, kaip pagoniška Lietuva tampa krikščioniška.
Tekstą papildo spalvotos ir nespalvotos iliustracijos, žemėlapiai, schemos, bibliografija.
Kn. 4 (Lietuva 1386/1387 m. – XVI a. pr.), 35 a. l., įteikti spaudai 2006/2007 m. Autoriai: doc., dr. Jūratė Kiaupienė (LII, kn. 4 ats. red.), dr. Rimvydas Petrauskas (VU).
Knygoje atskleidžiamas sociokultūrinio fenomeno Lietuva tapimas Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste; apibūdinama istoriškai susiklosčiusi geokultūrinė ir geopolitinė erdvė; teikiama sociokultūrinė ir etnokonfesinė visuomenės charakteristika; nagrinėjamos valdymo ir atstovavimo struktūros, institucijos, jų raida, funkcionavimas ir jo rezultatai; valstybės ir visuomenės gyvenimo tradicijos ir novacijos, kultūros slinktys procesų, vykusių Vidurio Rytų Europoje, kontekste.
Tekstą papildo spalvotos ir juodai-baltos iliustracijos, žemėlapiai, schemos, bibliografija.
Kn. 5 (Lietuva XVI a. pr. – 1588 m.), 35 a. l., įteikti spaudai 2008 m.
Autoriai: doc., dr. Jūratė Kiaupienė (LII, kn. 5 ats. red.), doc., habil. dr. Ingė Lukšaitė (LII).
Knygoje apibūdinamas „trumpas“ XVI a., kuris Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje išsiskiria ypatingu valstybės ir visuomenės gyvenimo intensyvumu, jos kūrybinių galių branda ir pasiektais rezultatais; atskleidžiamas geopolitinės, geokultūrinės erdvės dinamiškumas; nagrinėjami sociopolitiniai ir sociokultūriniai pokyčiai, vykę Renesanso ir Reformacijos epochoje; parodomas naujų valstybės ir visuomenės struktūrų ir institucijų atsiradimas, jų veikla ir jos rezultatai, kurie vertinami Europos ir regiono istorijos kontekste.
Tekstą papildo spalvotos ir juodai-baltos iliustracijos, žemėlapiai, schemos, bibliografija.
Kn. 6 (Lietuva 1588 – 1733/1734 m.), 35 a. l., įteikti spaudai – 2010 m.
Autoriai: dr. Gintautas Sliesoriūnas (LII, kn. 6 ats. red.).
Knygoje aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės luominė, etninė, konfesinė struktūra, visuomenės sukurtos institucijos ir jų funkcionavimas, nagrinėjamu laikotarpiu vykę visuomenės raidos procesai. Parodoma Lietuvos valstybingumo evoliucija, išryškinami jos ypatumai europinių geopolitinių ir geokultūrinių procesų kontekste. Apibūdinama Baroko epochos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje esminės ypatybės, jų sąšaukos su Vidurio Rytų Europos regionui būdinga Baroko kultūra. Atskleisti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtį neįėjusios Mažosios Lietuvos visuomenės raidos bruožai, parodant sąsajas su sociokultūriniu fenomenu Lietuva. Tekstą papildo spalvotos ir juodai-baltos iliustracijos, žemėlapiai, schemos, bibliografija.
Kn. 7 (Lietuva 1733 – 1795 m.), 30–35 a. l., įteikti spaudai 2007 m.
Autoriai: doc., dr. Zigmantas Kiaupa (LII, kn. 7 ats. red.).
Knygoje apibūdinamas „trumpas“ XVIII a., kurio bėgyje įvyko daugialypiai sociokultūrinio fenomeno Lietuva pokyčiai, kito visuomenė ir valstybė. Laikotarpio pabaigą žymi jungtinės valstybės Abiejų Tautų Respublikos, kurios valstybėmis-narėmis buvo Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, padalijimai 1772–1795 m. ir valstybingumo praradimas. Šie dviejų istoriškai susiklosčiusių valstybių ir visuomenių raidos procesai ir pokyčiai parodomi svarbiausiųjų XVIII a. įvykių Europoje kontekste. Knygoje parodoma, kas aptariamu laikotarpiu vienijo, o kas skyrė Mažąją Lietuvą su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste.
Tekstą papildo spalvotos ir juodai-batos iliustracijos, žemėlapiai, schemos, bibliografija.
Kn. 8–9 (Lietuva 1795 – 1915 m.), 60–70 a. l., įteikti spaudai 2008 m. Autoriai: dr. Rimantas Miknys (LII, kn. 8–9 ats. red.), habil. dr. Tamara Bairašauskaitė (LII), dr. Zita Medišauskienė (LII), dr. Reda Griškaitė (LII). Knygoje aptariama Lietuvos kaip sociokultūrinio fenomeno, kurį išreiškia socialinių, kultūrinių, teisinių, etninių, konfesinių, politinių, ekonominių procesų visuma, raida 1795–1915 m., atskleidžiami šio sociokultūrinio organizmo raiškos būdai, formos, rezultatai, aptariamos jų prasmės Europos istorijos kontekste.
Tekstas struktūriškai dalijamas į dvi dalis-knygas, jį papildo spalvotos ir juodai-baltos iliustracijos, žemėlapiai, schemos, bibliografija.
Kn. 10 (Lietuva 1915 – 1940 m.), 30–35 a. l., įteikti spaudai 2009 m.
Autoriai: dr. Česlovas Laurinavičius (LII, kn. 10 ats. red.).
Knygoje keliama ir aiškinama sociokultūrinio fenomeno Lietuva samprata XX a. pirmoje pusėje, jos ypatumai ir evoliucija. Aptariama Lietuvos geopolitinė ir geokultūrinė erdvė, jos kitimas, Lietuvos visuomenės ir valstybės tapsmas, vidaus ir užsienio politinė ir kultūrinė situacija, šių procesų sąsajos su Europos geopolitine raida. Tekstą papildo spalvotos ir juodai-baltos iliustracijos, žemėlapiai, schemos, bibliografija.
Kn. 11 (Lietuva 1940 m. – 1988/1990 m.), 35 a. l., įteikti spaudai 2010 m.
Autoriai: dr. Arūnas Bubnys (LII, kn. 11 ats. red.).
Knygoje aptariama Lietuvos kaip sociokultūrinio fenomeno raida okupacijų ir aneksijų laikotarpiu; atskleidžiamos prieštaringos ir daugiaplanės visuomenės raidos tendencijos, jų poveikis; parodoma Lietuvos vieta XX a. Europos geopolitiniame ir geokultūriniame kontekste.
Tekstą papildo spalvotos ir juodai-baltos iliustracijos, žemėlapiai, schemos, bibliografija.
Kn. 12 (Lietuva XX a. pab. – XXI a. pr.), 30–35 a. l., įteikti spaudai 2004–2005 m.
Autoriai: dr. Česlovas Laurinavičius (LII, kn. 12 ats. red), doc., dr. Raimundas Lopata (TSPI VU, kn. 12 ats. red.). Autoriai: J. Novagreckienė (TSPI VU), J. Čičinskas (TSPI VU).
Knygoje, taikant istorijos, sociologijos, politologijos mokslų metodus, Europos geopolitikos ir geokultūros kontekste apibūdinamas naujausias dinamiškas sociokultūrinio fenomeno Lietuva raidos laikotarpis, kurio pradžią žymi Sąjūdis ir 1990 m. kovo 11 d. aktas.
Tekstą papildo spalvotos ir juodai-baltos iliustracijos, žemėlapiai, schemos, bibliografija.
2003.01.30 Programos vadovė doc., dr. Jūratė Kiaupienė
